Search
  • Viktorija

Kaip užkirsti kelią perdegimui?

Susidūrus su perdegimo sindromu verta kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, -

psichologus, psichiatrus, psichoterapeutus, kad jie padėtų lengvinti slegiančius simptomus bei kurti

sveikesnį santykį su darbu. Tačiau, kaip mes patys galime užkirsti kelią perdegimo sindromo

atsiradimui mūsų gyvenimuose?

 

Gyvenime yra svarbios 5 sritys, - kūnas, emocijos, santykiai, elgesys ir mintys, - kurioms skyrus

atitinkamą dėmesį galima išlaikyti balansą ir neperdegti.

Pirmoji sritis - tai mūsų kūnas, kuriuo tinkamai rūpinantis, įsiklausant ir atpažįstant jo signalus,

galime turėti daug energijos atlikti darbus ir jaustis gerai. Turime nepamiršti rūpintis savo sveikata:

skirti dėmesio subalansuotai mitybai, miegui, fiziniam aktyvumui, pabuvimui gryname ore. Šie

nedideli mūsų kasdienio gyvenimo komponentai yra pamatai, ant kurių stovi gera žmogaus fizinė ir

emocinė savijauta, todėl verta nesumenkinti šių poreikių svarbos ir pradėti nuo sveikų įpročių

įtvirtinimo. Taip pat, turime mokytis išlaikyti balansą paskirstant atitinkamą laiko dalį darbui ir

poilsiui. Populiariausias ir labiausiai rekomenduojamas yra 3/8 principas, kuris skatina 8 val. skirti

darbui, 8 val. miegui, 8 val. kitoms gyvenimo sritims.

Antroji sritis - emocijos. Turime mokytis savistabos meno, pažinti savo jausmus, pabūti su jais

neskubant analizuoti ar imtis veiksmų juos keisti. Sveikų, tvirtų vidinių ribų turėjimas padeda

emociškai jaustis gerai ir sustabdo nuo užsikrovimo daugiau nei gali pakelti. Perdegimo metu ribų

nustatymas apima mokymąsi tarti „ne“ sekinančioms, papildančioms užduotims, darbams,

viršvalandžiams ir toksiniams darbiniams santykiams su kitais. Be to, svarbu sau pačiam brėžti ribas,

kai keliami per dideli į save orientuoti reikalavimai ir lūkesčiai.

Trečioji sritis – darnūs santykiai. Geri santykiai su artimaisiais, šeimos nariais, draugais, kolegomis

padeda sukurti emocinį palaikymo tinklą, suteikia optimizmo, padeda spręsti problemas ir prisideda

prie geresnės gyvenimo kokybės.

Ketvirtoji sritis - elgesys ir reakcijos į stresą. Mūsų elgesys gali būti adaptyvus, padedantis prisitaikyti

arba neadaptyvus, trukdantis. Kasdienybėje svarbu atrasti laiko pomėgiams, laisvalaikio

užsiėmimams, kuriuos darome ne dėl siekiamo rezultato, o dėl malonumo, keliamo džiaugsmo. O

sumažinti streso keliamą įtampą galima fizine veikla, sportu, savireguliacijos pratimais, tokiais kaip

relaksacijos, meditacijos, autogeninės treniruotės.

Paskutinė, penktoji sritis - mąstymo higiena. Reguliari prioritetų ir vertybių peržiūra padeda jomis

vadovautis. Jei darbinė aplinka yra destruktyvi, svarbu sukaupti dėmesį į tai, ką galima pakeisti, o ne į

tai, ko negalima. Mokytis užduoti sau klausimą „Ko man dabar reikia, kad pasijausčiau geriau?“.

Pažinti savo stiprybes, resursus ir išmokti įvertinti, ar jų užteks atliekamam darbui, ar jų rezervai jau

senka, o gal yra visai tušti ir kas gali padėti juos užpildant.


Kokie Jūsų žingsniai gerinant savo savijautą darbe ir kuriant didesnį balansą gyvenime?

35 views0 comments

Recent Posts

See All
  • Instagram
  • Facebook

©2020,  Anima Psichologija. Visos teisės saugomos.