Search
  • Viktorija

Kas yra panikos priepuolis ir kaip jį atpažinti?


Panikos priepuolis - staiga kylantis intensyvios baimės epizodas, kuris pasiekia piką per kelias minutes. Jis apima bent 4 ar daugiau fizinių ir (būtinai) psichologinių požymių:

Fiziniai požymiai:

  • Širdies permušimai, greitas širdies plakimas;

  • Drebėjimas ar virpėjimas;

  • Oro trūkumo ar dusimo jausmas;

  • Springimo pojūtis;

  • Skausmas ar diskomfortas krūtinėje;

  • Pykinimas arba diskomfortas pilve;

  • Galvos svaigimo, nestabilumo, alpimo jausmas;

  • Karščio ir šalčio bangos;

  • Tirpimo ar dilgčiojimo pojūčiai.

Psichologiniai požymiai:

  • Baimė prarasti kontrolę ar išprotėti;

  • Baimė mirti;

  • Realybės pojūčio sutrikimas.

Panikos pradžia kyla staiga ir savo intensyviausią piką gali pasiekti 10min. bėgyje. Paprastai panikos priepuolis trunka ilgiausiai iki 20 - 30min. Žmogus susiduria su stresą keliančia situacija ar suvokiama grėsme (trigeriu), pradeda jausti fizinius pojūčius, atsiranda hiperventiliacija, hiperbudrumas patiriamiems kūno pojūčiams, mintyse nesąmoningai atsiranda katastrofinė interpretacija (mirsiu, išprotėsiu).


Panikos priepuolis yra aukščiausias nerimo lygis. Panika nuo nerimo skiriasi tuo, kad panikos priepuolio metu įsijungia kovos – bėgimo (fight – flight) reakcijos, kai su suvokiama grėsme staiga ir greitai susiduriama čia ir dabar, tuo tarpu nerimo metu dėmesys yra skiriamas ateities grėsmėms ir gali tęstis žymiai ilgesnį laiką.


Didžioji dalis žmonių pirmą kartą susidūrę su panikos priepuoliais negali suprasti, kas su jais nutiko, fizinius požymius priskiria somatinėms ligoms, todėl kreipiasi į gydytojus. Atlikus įvairius tyrimus paaiškėja, kad ne kūne, o psichologinėje savijautoje slepiasi panikos patirties šaknys. Svarbu prisiminti, jog panikos priepuoliai nėra pavojingi sveikatai. Jei atlikus visus būtinus gydytojų paskirtus nurodymus nurodoma, jog Jums panikos priepuolis, vadinasi realaus pavojaus fizinei sveikatai nėra.


Po panikos priepuolių vystosi laukimo nerimas, kai žmogus bijo patirti pasikartojančius panikos priepuolius, pradeda riboti savo gyvenimą, vengia tam tikrų situacijų, veiklų, kuriose tai patyrė (pvz:. vairavimas automobiliu). Taip pat, panikos priepuoliai neretai užklumpa naktį, pažadina iš miego ir tai vadinama naktiniais panikos priepuoliais. Žmogus darosi vis labiau kritiškas savo atžvilgiu, jaučiasi menkavertiškesnis, gali pradėti save stigmatizuoti. Negydomi panikos priepuoliai gali stiprėti, šalia gali atsirasti depresija ar nerimo sutrikimai, fobijos, piknaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, vengiantis elgesys.




21 views0 comments