Search
  • Viktorija

Kodėl santykis tarp kūdikio ir mamos yra svarbus tolimesniam žmogaus gyvenimui?

Į klausimą, kaip turėtų elgtis su manimi artimi žmonės, turbūt daugelis iš mūsų atsakytų, kad iš

artimųjų tikisi rūpesčio, supratimo, pagarbos, šilumos, meilės, užuojautos ir kitų teigiamų

jausmų. Mes turime aibę elgesio vieni su kitais taisykles apibrėžiančių šaltinių – nuo Dešimt

Dievo įsakymų iki Etikos ir bendravimo kodekso, kur aiškiai išdėstytas trokštamas žmonių

elgesys. Gerbti, mylėti vieni kitus, nenaudoti smurto ir prievartos, padėti kitam nelaimėje – tokie

elemantarūs žmogiški dalykai dažnai ir lieka tik kažkur perskaityti teiginiai, kurie retai virsta

realiais veiksmais. Kas trukdo mums atliepti svarbiausius artimųjų poreikius? Kas neleidžia

mums parodyti supratimo ir meilės artimam žmogui ar paprašyti jo pagalbos, kai suklumpame?

Ir kuo skiriasi žmonės, kuriems lengviau gerbti, mylėti ir suprasti kitą žmogų, o kitiems tai yra

neįvykdoma misija?

O jei pradėsime… nuo vaikystės? Nuo mažo bejėgio kūdikio, kuris negali savimi pasirūpinti ir jo poreikiais – tiek fiziniais, tiek emociniais – rūpinasi jo mama? Paimkim du skirtingus

pavyzdžius. Tarkim, vienam kūdikiui išalkus, sušlapus ar sušalus jo mama iškart sureaguoja į jo nepatenkintą poreikį ir jį stengiasi kuo greičiau patenkinti – pamaitina, pervysti, sušildo. Tai darydama mama kūdikį kalbina, glosto, bučiuoja, žavisi, parodydama jam savo džiaugsmą ir meilę.


Jos akyse atsispindi begalinė meilė tam mažam bejėgiui sutvėrimui. Kitas pavyzdys būtų

apie kiek kitokią mamą, kuri dėl tam tikrų priežasčių nemoka ar tiesiog negali tinkamai reaguoti į

savo kūdikio verksmą, jis ilgai kenčia alkį ir kitus nemalonius pojūčius, juo pasirūpinama

prabėgom, nenorom, be didelio džiaugsmo ir gėrėjimosi, mama jo nekalbina, nes yra paskendusi

savo reikaluose – gal darbuose, gal priklausomybėje nuo alkoholio ar depresijoje. Kaip jaučiasi

šie du kūdikiai, augdami skirtingose aplinkose su skirtingomis motinomis? Kokią informaciją

apie pasaulį jie gauna? Greičiausiai pirmasis kūdikis mūsų pavyzdyje gaus patvirtinimą, kad

pasaulis jam yra saugi vieta gyventi – pasaulis (o kūdikiui pasaulis yra mama) atliepia jo

poreikius, žavisi juo ir rodo rūpestį ir džiaugsmą. Kūdikis gali prisirišti saugiai prie mamos ir

turėti tvirtą saugumo pagrindą po kojomis, tvirtai įsitikinęs, kad jeigu jam kas ir nutiks, jis turės

užuovėją ir modelį, kaip reikia pasirūpinti. Greičiausiai toks vaikas ir užaugęs gebės jautriai

reaguoti tiek į savo, tiek į kitų žmonių poreikius ir mokės jais tinkamai pasirūpinti, nes

kūdikystėje jis buvo pats patyręs mamos meilę ir rūpestį. Antrasis kūdikis, kurio poreikiai

nebuvo tenkinami ar buvo tenkinami pavėluotai, grubiai, be meilės, kuris nepatyrė saugių mamos

rankų ir raminančių žodžių, išmoks prie mamos ir pasaulio prisirišti nesaugiu būdu. Jis ir suaugęs

širdyje nešios daug nerimo ir susirūpinimo apie tai, ar pasaulis yra saugi vieta, jis stengsis vengti

kitų žmonių arba prisirišti prie jų per stipriai, nes pats jausis per silpnas atlaikyti šio pasaulio

negandas. Galbūt jis visa gyvenimą ieškos tos “gerosios mamos”, kuri gebėtų patenkinti jo visus

poreikius, kurie nebuvo patenkinti vaikystėje – ieškos žmogaus, kuris supras jį iš pusės žodžių,

dar geriau – skaitys jo mintis ir atlieps jo poreikius dar nepasakius jų garsiai. Juk jo viduje glūdi

tamsi tuštuma , o su ja gyventi ir sunku, ir nesaugu.

18 views0 comments