Search
  • Evelina Ragelė

Negydomas perdegimo sindromas gali privesti prie iš tiesų blogų pasekmių

– Kas yra perdegimo sindromas? Kaip jis pasireiškia?

Perdegimo sindromas moksliškai apibūdinamas kaip psichologinio bei fizinio išsekimo būsena, kai žmogus patiria ilgalaikį stresą ir pradeda jausti, jog jo vidinių resursų nepakanka susitvarkyti su keliamais reikalavimais. Dažniausiai, kai žmogus perdega, jo emocijos tampa nevaldomos, dingsta jausmų ir pojūčių aštrumas, noras rūpintis kitais, jis tampa apatiškas. Taip pat būna, kad žmogui atsiranda polinkis į staigias, logiško paaiškinimo neturinčias reakcijas, nors ankščiau jis galėjo būti labai ramus ir racionalus žmogus. Patyręs perdegimą žmogus taip pat dažnai pasižymi demotyvacija darbui, o savo įsipareigojimus vykdo atmestinai arba visai nevykdo. Žmogaus interesų, pomėgių ratas susiaurėja, ilgainiui jis gali atsiriboti tiek nuo artimiausių žmonių, tiek nuo visuomenės.


– Prie ko gali privesti negydomas perdegimo sindromas? O gal jis praeina savaime?

Negydomas perdegimo sindromas gali privesti prie iš tiesų blogų pasekmių. Vienos iš jų matomos „plika akimi“ – žmogui pradeda neberūpėti jo išvaizda, jis nebesirūpina savo gyvenamąja aplinka, dažniau atsako ne draugams ir didesniems susibūrimams, jo nuotaika dažnai pažeminta, jis dažniau atrodo piktas, taip pat arba stengiasi būti nepastebimas darbe, arba šalinasi iš jo. Kitos pasekmės būna sunkiau pastebimos – pastoviai jaučiama įtampa, nerimas, stresas, psichologinis ir fizinis nuovargis gali prisidėti prie depresijos ir įvairių nerimo sutrikimų išsivystymo.

– Kokie žmonės turi didesnį polinkį “perdegti”?

Na visų pirma tai žmonės, kurie dirba visur ir visada, be jokio poilsio ar laisvalaikio. Nesvarbu, koks tai būtų mylimas darbas, poilsis ir laisvalaikis yra būtinas harmonijai ir mūsų sveikatai. Taip pat dažniau perdega žmonės, pasižymintys perfekcionizmu, pernelyg dideliu atsakomybės jausmu, žmonės, kurie vienu metu atlieka daug svarbių vaidmenų, tarkim užima vadovaujančią poziciją darbe, taip pat yra mama, dukra ir panašiai. Įvairūs moksliniai tyrimai nurodo, jog neurotizmu, sąmoningumu ir ekstraversija pasižymintys žmonės taip pat turi didesnį polinkį perdegti.


– Ką žmogus, įtariantis perdegimo sindromą, pirmiausia turėtų daryti?

Perdegimo sindromą patiriančiam žmogui dažnai atrodo, jog užteks tik pailsėti ir viskas praeis. Taip, tam tikra dalimi tai yra tiesa.  Rekomenduojama bent kelioms dienoms ar savaitgaliui pasišalinti iš įprastos, stresą keliančios ar primenančios aplinkos. Įvairių tyrimų rezultatai rekomenduoja rinktis vietas, kurios būtų ramybę simbolizuojančios, turinčios sąryšį su gamta ir grynu oru. Taip pat pastebima, jog kuo mažiau stresorių aplinkoje – tuo labiau tikėtina, jog žmogus leis savo kūnui ir protui pailsėti bei patirs visišką atsipalaidavimą. Tačiau taip pat labai svarbu suvokti, kad ilsintis žmogus turėtų atlikti nemažai darbo su savimi – persvarstyti savo vertybes, sustoti ir pagalvoti, kiek pats prisidedu prie savo perdegimo, o kiek tai yra aplinkos pasekmė, kiek laiko iš tiesų skiriu sau, pradėti ieškoti tinkamiausių sau atsipalaidavimo būdų, galbūt tai bus relaksacija, meditacija, o galbūt tam tikra fizinio aktyvumo forma. Na ir labai svarbu nepamiršti auksinės ir labai paprastos laiko planavimo taisyklės, kurią visai neseniai pabrėžė psichoterapeutas E. Laurinaitis – „Para sudaryta iš trijų aštuoniukių – 8 valandos miegui, 8 valandos darbui ir 8 valandos savo gyvenimui. Ir tas mano gyvenimas turi būti kitoks negu darbas, jis turi būti praturtintas visai kitais dalykais, sau brangiais žmonėmis.”


– Kaip artimieji gali padėti nuo šio sindromo kenčiačiam?

Perdegimo sindromui galima tiek užkirsti kelią, tiek jį įveikti. Labai svarbu pastebėti pirmuosius perdegimo simptomus ir į juos reaguoti. Nevisada patys gebame atpažinti, jog einame perdegimo link arba jau esame perdegę. Čia mums gali padėti mūsų artimiausi žmonės ar netgi kolegos darbe. Darbo kolektyvas turėtų rūpintis kiekvienu žmogumi ir vos tik pajautę neigiamą pokytį žmoguje, sutelkti jėgas ir bandyti jam padėti. Artimieji šiuo atveju turėtų pasikalbėti su žmogumi apie matomą pokytį ir pasiūlyti savo pagalbą, o jeigu to neužtenka, padėti kreiptis į specialistus.

– Kokie efektyviausi perdegimo sindromo prevencijos ir gydymo būdai?

Jeigu mes gebėsime harmoningai derinti savo darbą, laisvalaikį ir poilsį, tai bus geriausia prevencija. Intensyviame gyvenimo ritme nepamirškite savo pomėgių, nepamirškite savęs palepinti mėgiama veikla, užsitarnautu poilsiu. Gydymo būdų yra daug ir įvairių, pradedant nuo įvairių atsipalaidavimo technikų mokymosi iki asmeninės psichoterapijos ar įvairių kompleksinių programų, įtraukiančių tiek psichologinius, tiek fiziologinius sveikatos stiprinimo būdus.


– Kaip perdegimo sindromas gydomas Paliesiaus fizinio krūvio klinikoje? Kuo šis gydymas ypatingas?

Paliesiaus fizinio krūvio klinikoje į perdegimo sindromo gydymą žiūrima kompleksiškai ir holistiškai – čia vyksta streso valdymo savaitgaliai, kurių metu žmonės išvažiuoja į labai ramią ir harmoningą su gamta aplinką,toliau už miesto. Kuo šis gydymo metodas ypatingas? Žmonės išvažiuoja iš aplinkos, kuri jiems asocijuojasi su darbu, įtampa, nerimu. Čia jie mokomi įvairių rūpinimosi savimi ir atsipalaidavimo būdų – susipažįsta su sveikos mitybos principais, bando įvairius fizinio aktyvumo būdus, nuo paprasto šiaurietiško vaikščiojimo iki nirvana fitness užsiėmimų, išbando relaksacines technikas, bendrauja su įvairiais specialistais. Visa programa grįsta ir dalyvių atviru tarpusavio bendravimu. Ši programa taip pat puikiai gali būti ir prevencija perdegimo sindromui.


Šaltinis: www.paliesiausdvaras.lt

32 views
 
  • Instagram
  • Facebook

©2020,  Anima Psichologija. Visos teisės saugomos.