Rutina: geros savijautos priešas ar sąjungininkas?

Terminas rutina įprastai yra apibrėžiamas kaip ilgą laiką nekintantis įprotis arba tam tikras

veiklos būdas. Įprastai kasdienė rutina yra skirtstoma į du tipus. Pirminė rutina apima elementarių

fizinių poreikių patenkinimą, reikalingą sveikatai palankiems įpročiams užtikrinti – miegą, mitybą,

higieną. Antrinę rutiną sudaro visos kitos individualios veiklas, apimančios mokymąsi, darbą,

asmeninį tobulėjimą, laisvalaikio veiklas ir kt. Sveikatai palankios kasdienės rutinos formavime

pirmenybė turėtų būti teikiama pirminių rutininių veiklų patenkinimui (kokybiškam miegui,

subalansuotai mitybai ir kt.), taip siekiant užtikrint gerą psichoemocinę savijautą, leidžiančią

sėkmingai planuoti ir įgyvendinti antrines rutinines veiklas.

Gana dažnai rutinos terminui yra suteikiama neigiama reikšmė – tai asocijuojasi su

monotonija, įvairovės trūkumu, nuobodumu, entuziazmo stoka ir ilgainiui susiformuojančiu

pervargimu. Vis dėlto, yra žinoma, kad rutina gali turėti ir pozityviąją pusę. Sveikatai palankios

kasdienės rutinos turėjimas gali padėti sumažinti nestabilumo, nerimastingumo, nežinomybės

jausmus, su kuriais tenka susidurti šiuo karantino laikotarpiu, ypatingai, ilgą laiką leidžiant namų

aplinkoje, bei padėti užtikrinti sveikatai palankų elgesį, geresnę fizinę ir emocinę savijautą. Ką

galime pakeisti ar įtraukti į savo rutiną, kad ji taptų palanki sveikatai ir pasitarnautų kaip geros

fizinės ir emocinės sveikatos sąjungininkas?

• Numatykime panašų mitybos ir poilsio laiką kiekvieną dieną – visavertiškai funkcionuojančiam organizmui reikalingas individualus ritmas ir pastovumas.

• Pasyvų laisvalaikio leidimą pakeiskime aktyvesniu, galimybes atitinkančiu laisvalaikiu (šiuo laikotarpiu tai galėtų būti saugus pasivaikščiojimas gamtoje ar joga namuose).

• Laikykimės „medijos dietos“ – domėjimasis naujienomis, tačiau laiko, praleidžiamo socialiniuose tinkluose be jokios apčiuopiamos naudos, ribojimas gali sumažinti emocinę įtampą.

• Kasdien skirkime bent 10 minučių pasirūpinti savo emocijomis ir mintimis.

• SVARBIAUSIA - laikydamiesi rutinos būkime realistiški ir atsižvelkime į savo vidinius poreikius.

Pradedant formuoti sveikatai palankią kasdienę rutiną, svarbu numatyti, kad ji turėtų būti

individualiai priimtina, subalansuota būtent mūsų gyvenimo būdui ir poreikiams ir tokia, kurios

laikytis galėtume noriai, neprarasdami motyvacijos ir jausdami jos teikiamą naudą. Tad pradėjus

planuoti savo asmeninę kasdienę rutiną, verta kurį laiką pastebėti savo įprastą kasdienę dienotvarkę,

tuomet ją koreguoti ir planuoti pagal esamą savijautą, poreikius ar keliamus tikslus bei pradėti jos

laikytis. Labai svarbu, jog šis kasdienės rutinos pastebėjimo – koregavimo – laikymosi procesas būtų periodiškas, siekiant atrasti individualiai optimalią ir priimtiniausią rutininių veiklų formą.

Pradėti laikytis rutinos ir planuoti dienotvarkę gali padėti keletas esminių klausimų:

• Kuo man naudingas bus rutininių veiklų/dienotvarkės formavimas ir kokiu tikslu tą darau

• Dienotvarkę noriu planuotis minučių/valandų tikslumu ar palikti lanksčią?

• Dienotvarkę noriu užsirašyti ar turėti ją tik mintyse?

• Kuriam laikotarpiui į priekį noriu planuotis savo dienotvarkę?

Šių klausimų apsvarstymas ir periodiškas savo rutinos peržvelgimas padės pastebėti

individualius savo laiko planavimo poreikius ir racionaliai įvertinti galimybes. Mūsų asmenybės,

galimybių ir poreikių neatitinkanti dienotvarkė – pernelyg griežta arba pernelyg lanksti – mažina

motyvaciją jos laikytis, todėl gali tapti sunku suformuoti kasdienę savo rutiną. Svarbu nebūti

griežtiems sau ir nekaltinti savęs, jei sukurti savo rutinos nepavyksta iškart – tai yra visiškai

NORMALU. Rutinos formavimas yra procesas, vykstantis palaipsniui, ugdant laiko ir veiklų

planavimo įgūdžius ir tik mums patiems maloni, priimtina ir sveikatai palanki kasdienė rutina gali

tapti sąjunginku mūsų gerai savijautai.